Tyrimas: nedraugiškomis laikytos technologijos per karantiną tapo gėriu

Daugybę veiklų nuotolinėmis pavertęs karantinas pakeitė ne tik darbo ar gyvensenos įpročius, bet ir anksčiau vyravusį požiūrį į internetą, kompiuterizaciją, išmaniuosius ir informacines technologijas. Krizė pakoregavo anksčiau ne itin palankų ar kritišką požiūrį į technologijas: tai pripažįsta daugiau kaip du trečdaliai šalies gyventojų. Kaip parodė Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuotas gyventojų elgsenos bei nuomonės tyrimas, daugelis suprato, kiek įvairiapusės naudos suteikia minėtos technologijos.

Naudą suprato 68 proc. gyventojų

„Dar visai neseniai žiniasklaida mirgėjo pasisakymais apie priklausomybę nuo interneto, kompiuterinių žaidimų, apie socialinių tinklų ir IT neigiamą įtaką žmonių santykiams, pradedant romantinėmis pažintimis ir baigiant politika. Kaip parodė tyrimas, tokią nedraugišką ar nepasitikėjimo nuostatą palaikė daugiau kaip pusė šalies gyventojų. Tačiau per karantiną dar daugiau jų – net 68 proc. – pripažino supratę, kiek daug gerų dalykų būtų neturėję, jei ne šios technologijos“, – sako EPA projektų vadovė Laura Jurevičienė. Anot L.Jurevičienės, natūralu, kad daugelis žmonių – ypač vyresniosios kartos – iki karantino buvo likę su nepasitikėjimu vertinti kompiuterizacijos, išmaniųjų ir interneto įtaką jų gyvenimui. Skaitmeniniai elektroniniai prietaisai žmonijos istorijos kontekste yra dar visiškai naujas dalykas. Juk pirmasis elektroninis masiškai gaminamas kompiuteris buvo pristatytas tik 1953 metais, ir dar gyva karta, užaugusi be kompiuterių ir mobiliųjų.

Padeda dirbti bei palaikyti ryšius

Kaip parodė tyrimas, idėją, kad elektronika ir informacinės technologijos keičia mūsų elgseną, sukelia priklausomybę ir atitraukia nuo gyvo bendravimo, dažniau palaikė 36–45 metų amžiaus grupės respondentai, vidutinių ir didesnių pajamų (301–700 Eur) atstovai, rajono centrų ir kaimo vietovių gyventojai. Tačiau didžioji jų dalis buvo priversti pakeisti savo nuomonę: remiantis apklausa, tik mažiau nei trečdalis teigė, jog karantinas nepakeitė jų ankstesnio požiūrio į technologijas. Reprezentatyvus tyrimas taip pat atskleidė, kad net 38 proc. respondentų per karantiną suprato, kad be minėtų technologijų būtų kur kas blogiau, o 32 proc. suprato, kad šios priemonės svarbios palaikant ryšius tarp žmonių. 31 proc. apklausos dalyvių prisipažino, kad jiems paaiškėjo, jog informacinės technologijos leidžia sėkmingai įgyvendinti visai kitokius darbo santykius, o penktadalis respondentų patyrė, kad šios priemonės padeda palaikyti būtiną tvarką. Gyvenimą stipriai paveikęs karantinas pakeitė ne tik gyventojų požiūrį, bet ir jų elgseną. 48 proc. apklaustųjų prisipažino karantino metu daugiau naršantys internete, socialiniuose tinkluose, 41 proc. daugiau naudojasi internetu, 34 proc. – daugiau žiūri televiziją. Naršymui internete ar socialiniuose tinkluose daugiau laiko ėmė skirti moterys, 18–25 m. respondentai, didmiesčių ir kitų miestų gyventojai. Vyriausio amžiaus respondentai yra linkę daugiau laiko praleisti prie televizorių.