Penktadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kad Elektronikos platintojų asociacijos (EPA), atstovaujančios tokias įmones kaip „Electrolux“, „Bosch“, „Siemens“, „Miele“, „Whirlpool“ ir kt., licencijos turi galioti. Licencijos suteikia teisę finansuoti elektronikos atliekų sutvarkymą, o jų galiojimą buvo sustabdžiusi Aplinkos apsaugos agentūra.

EPA direktorius Linas Ivanauskas pasakoja, kad Aplinkos apsaugos agentūra šių metų pavasarį fiksavo du pažeidimus ir už juos paskyrė „baudas“ – 25 proc. padidino atliekų sutvarkymo kiekius už 2014 ir 2015 metus. „Nesutikome su Aplinkos apsaugos agentūros fiksuotais pažeidimais. 2015 m. agentūra patvirtino metinę ataskaitą už 2014 m., tačiau 2016 m. pavasarį pareiškė, kad visgi joje yra pažeidimų. O gegužę buvo užfiksuoti pažeidimai ir už 2015 m., nors už šiuos metus ataskaita taip pat jau buvo patvirtinta.

Pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos agentūra nubaudė elektronikos gamintojų ir importuotojų asociaciją už tai, kad pirmą metų ketvirtį nebuvo paskelbta apie elektronikos atliekų surinkimo vietas, kurios buvo įrengtos tik antrą metų ketvirtį. Juo labiau nesutikome su įpareigojimu per kelis mėnesius surinkti 25 proc. atliekų daugiau. Įstatymas tokios „baudos“ nenumato. EPA pagal įstatymus teikia Aplinkos apsaugos agentūrai bankų garantijas, jos užtikrina, kad valstybė jokiais atvejais nepatirs žalos, o įstatymai numato, kad būtent į jas ir turi būti nukreipti agentūros reikalavimai. Nesutikdami nei su nustatytais pažeidimais, nei su skirtomis „baudomis“ kreipėmės į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl jų panaikinimo“, – pasakoja L. Ivanauskas.

Kalbant apie skirtas „baudas“, EPA šiemet per itin trumpą laiką turėjo sutvarkyti papildomai 6500 tonų elektronikos atliekų už maždaug 1,6 mln. eurų. „Penkis kartus skelbėme konkursus papildomo elektronikos atliekų kiekio sutvarkymui finansuoti. Bet kuri įmonė, turinti reikalingus elektronikos atliekų kiekius ir kurių veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, už tonos atliekų sutvarkymą galėjo paprašyti kiek panorėjusi. Tačiau visoje rinkoje neatsirado nei viena, kuri galėtų pateikti pasiūlymą. Buvo gauti atsiliepimai iš rinkos dalyvių, kad tokių kiekių jie tiesiog neturi. Turint omenyje šešėlinę rinką šiame sektoriuje, kai atliekos tvarkomos nelegaliai, galiu pasakyti, kad tų papildomų 6500 tonų atliekų legaliai sutvarkyti tiesiog neįmanoma, jų legalioje rinkoje tiesiog nėra“, – pasakoja L. Ivanauskas.

Nepaisant to, kad teismas dar sprendžia, ar pažeidimai ir įpareigojimai sutvarkyti papildomus elektronikos atliekų kiekius yra teisėti, Aplinkos apsaugos agentūra rugsėjo mėnesį sustabdė EPA licencijų galiojimą, argumentuodama, kad elektronikos importuotojų ir gamintojų asociacija per nurodytus kelis mėnesius neįvykdė skirtų papildomų užduočių. Tuo pačiu raštu Aplinkos apsaugos agentūra nurodė minėtas papildomas užduotis įgyvendinti iki metų pabaigos, kitu atveju – licencijos bus, apskritai, panaikintos.

„Praėjusį trečiadienį kreipėmės į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Paprasčiau tariant – stabdyti Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą dėl licencijų galiojimo sustabdymo, kol Vilniaus apygardos administracinis teismas neišspręs klausimo, ar pažeidimai ir baudos, dėl kurių buvo sustabdytos licencijos, apskritai, buvo teisėtos. Penktadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas reikalavimų užtikrinimo priemones pritaikė. Jis pasisakė, kad iš principo įpareigojimus įmanoma būtų įvykdyti tik turint galiojančias licencijas. Šis teismas klausimo, ar įpareigojimai skirti teisėtai, nenagrinėjo“, – pasakoja L. Ivanauskas. Per septynias kalendorines dienas Aplinkos apsaugos agentūra šį teismo sprendimą gali skųsti.