Kalba vaikai: kodėl baterijų negalima mesti į šiukšlių dėžę?
Elektroninių atliekų skaičiai šokiruoja – visame pasaulyje kasmet išmetama maždaug 60 mln. tonų elektronikos atliekų. Tai prilygsta net 11 Gizos piramidžių svoriui ar kas sekundę išmetamiems 800 nešiojamų kompiuterių. Šiandien mūsų aplinka vis labiau elektronizuojama, vis dažniau keičiame įvairius prietaisus, tad nenuostabu, kad šiais laikais trimetis, dar nemokėdamas užsirišti batų, jau puikiai valdo išmanųjį telefoną!
Kasdien augant elektronikos atliekų skaičiams, prognozuojama, kad ateities kartoms gresia gausėjančių sveikatos sutrikimų tikimybė. „Neatsakingai išmetamos atliekos daro žalą visai gamtos ekosistemai: per maistą ar vandenį toksinės medžiagos patenka ne tik į gyvūnų, bet ir žmogaus organizmą. Apie tai turime kalbėti garsiai, diegti pavojingų atliekų rūšiavimo pagrindus savo vaikams. Remdamiesi sėkminga Skandinavijos šalių patirtimi, panašius principus taikome šviečiant Lietuvos jauniausiąją kartą”, – sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Mantas Varaška.
Ekologinis švietimas – misija įmanoma?
Pirmieji pasaulyje gausėjančių atliekų kiekiais susirūpino skandinavai – ten atliekų tvarkymas, kaip ir švietimas atliekų rūšiavimo klausimais, pradėtas daugiau kaip prieš 20 metų. Šiaurės Europos šalių gyventojai neslepia, jog švietimo pradžia aplinkos apsaugos temomis buvo pakankamai sunki. Sistema pradėta diegti ikimokyklinio amžiaus vaikams, tad tarp šių ideologijų užaugusiai kartai, rūšiavimas šiandien yra savaime suprantama pareiga.
„Aplinkosauginio ugdymo grandinės pradžia turėtų būti šeimoje, nes kasdienis tėvų elgesys daro tokią pat įtaką kaip ir suplanuotos ugdymo priemonės. Išlaikant tęstinumą, darželyje taip pat stengiamės kuo daugiau kalbėti apie gamtos išsaugojimo svarbą, mokomės rūšiuoti, dalyvaujame įvairiuose projektuose”, – patirtimi dalijasi aplinkosauginiame projekte „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju!” dalyvaujančios Kauno Panemunės lopšelio-darželio ikimokyklinės grupės auklėtoja Justina Ješkevičiūtė.
Pasak pedagogų, tiek mokykloje, tiek namuose, sėkmingas aplinkosauginis švietimas privalo turėti žaidybinių, linksmų elementų, asocijuotis su teigiamomis emocijomis ir mažais žingsneliais žaidimas virs gyvenimo būdu. Šiuo principu remiasi darželiuose organizuojama aplinkosauginė akcija „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju!”.
O ką atsakytų Lietuvos darželinukai?
„Baterijų reikia mano mašinytėms, o kai nebevažiuoja, vadinasi, reikia išmesti”, „Baterijų negalima mesti bet kur, kad gyvūnėliai neprarytų ir nesusižeistų”, „Jei mesim baterijas į žalias dėžutes, tai pasaulis bus švaresnis”, – diskutuoja ikimokyklinio mažiaus vaikai, kurių grupėje jau nuo kovo 1 dienos aktyviai renkamos baterijos bei mobilieji telefonai. „Projektas, kuriame šiuo metu dalyvauja beveik 200 darželinukų grupių, atkreipia dėmesį į rūšiavimo svarbą ir skatina vaikų bei tėvų įsitraukimą,” – apie projektą pasakoja M. Varaška. Tai, jog baterijų negalima mesti į bendrą šiukšlių dėžę, kiekvieną dieną primena grupėje pastatyta speciali dėžutė ir plakatai. Rinkti baterijas bei mobiliuosius telefonus motyvuoja ir žadėti prizai už didžiausius surinktos elektronikos kiekius – bilietai į kiną, teatrą ar krepšinio rungtynes, pramogaujant su vienu iš tėvelių.
Kryptingai šviečiant vaikus atliekų tvarkymo klausimais, didėja ir gyventojų aplinkosauginis sąmoningumas – jie ne tik patys aktyviai prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo, bet ir paskatina savo tėvus.