Dirbtinė šviesa padės mums išgyventi tamsųjį laikotarpį, tačiau jos perteklius gali ir pakenkti

Trumpėjant dienoms, vis ilgiau gyvename prie dirbtinės šviesos. Specialistai perspėja, kad dirbtinė šviesa gali padėti mums išgyventi tamsųjį metų laikotarpį, tačiau kai kuriais atvejais ji gali netgi labai pakenkti. Į ką turėtume atkreipti dėmesį, papasakojo gydytoja neurologė Dalia Matačiūnienė ir miego sutrikimus tiriantis gydytojas, medicinos mokslų daktaras Audrius Alonderis, rašoma pranešime spaudai.

Sveikiausia – natūrali Saulės šviesa

„Žmonės daugelį tūkstančių metų gyveno natūralaus Saulės apšvietimo sąlygomis. Todėl visi žmogaus organizmo procesai optimaliai priderinti būtent prie natūralaus apšvietimo. Jį lemia kintantis Saulės spektras – nuo ryto link vakaro mažėja mėlynos spalvos spektro bangų dalis, kinta jo intensyvumo ir net apšvietimo kryptis. Neatsitiktinai į šviesą reaguojančios tinklainės ląstelės išsidėstę apačioje, kad priimtų šviesos spindulius iš dangaus. Todėl ir namuose reikėtų kuo labiau išnaudoti natūralios šviesos šaltinius“, – aiškina „Kardiolitos klinikų“ gydytoja neurologė D. Matačiūnienė. Pasak gydytojos neurologės, dirbtinės šviesos šaltiniai naudojami tik apie 100 metų, be to, jie ypač keitėsi paskutinius 20 metų (nuo kaitrinių lempučių perėjome prie fluorescencinių, o vėliau ėmėme naudoti šviesos diodus, arba LED), todėl kol kas dar neturime aiškaus atsakymo, kokia dirbtinė šviesa yra mums naudingiausia. „Ieškant dirbtinio apšvietimo sprendimų, visgi remiamasi idėja, kad jis turi būti kuo artimesnis natūraliai šviesai“, – atkreipia dėmesį gydytoja neurologė.

Gali pagerinti gyvenimo kokybę

Anot gydytojos neurologės D. Matačiūnienės, pakankamas šviesos kiekis dienos metu labai svarbus mūsų gerai savijautai. Ypač svarbios rytinės valandos – tuo metu gaunamas didelis šviesos kiekis skatina budrumą, darbingumą, sureguliuoja cirkadinį medžiagų apykaitos ir miego ritmą. „Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai su senelių namų gyventojais parodė, kad padidinus dirbtinio apšvietimo patalpose intensyvumą dienos metu, pagerėjo ne tik šių žmonių miego ritmas, bet ir aktyvumas dienos metu, nuotaika bei kognityvinės funkcijos“, – pastebi D. Matačiūnienė.Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų institute dirbančio bei miego sutrikimus tiriančio medicinos mokslų daktaro A. Alonderio, natūrali saulės šviesa užtikrina tinkamą žmogaus organizmo cirkadinių ritmų veikimą. Ilgas tamsusis rudens-žiemos laikotarpis su ilgu tamsiuoju paros laiku susijęs su nuotaikos pokyčiais, depresinių sutrikimų pagausėjimu ar sustiprėjimu bei sezoninio afektinio sutrikimo atsiradimu. Būdingi šio sutrikimo simptomai – pablogėjusi nuotaika, bejėgiškumo jausmas, nerimas, energijos trūkumas, bendravimo vengimas, nuolatinis mieguistumas, apetito pokyčiai. Vienas iš šio sutrikimo gydymo būdų yra šviesos terapija, naudojant lempas, kurios imituoja saulės šviesą ir sukelia biocheminius pokyčius smegenyse.

Atsargiai: mėlynoji šviesa

Dr. A. Alonderis atkreipia dėmesį: nors moksliškai tai patvirtinti sunku, bet praktikoje veikia dėsnis, kad kuo natūralioje aplinkoje mažiau šviesos, tuo labiau pageidautinas šiltas jos spektras. Tačiau tai nėra vienintelis kriterijus, renkantis dirbtinį apšvietimą. „Dirbtinę šviesą sudaro ne tik matoma šviesa, bet ir tam tikri ultravioletiniai (UV) ir infraraudonieji (IR) spinduliai, todėl kyla susirūpinimas, kad kai kurių lempų spinduliavimo lygis gali pakenkti odai ir akims. Šiais laikais mokslininkai skelbia jau kitą – mėlynos šviesos, kurią, priešingai nei UV spindulius, žmogus mato, – pavojų. Pagrindinis mėlynos šviesos šaltinis yra saulė, tačiau šios šviesos skleidėjai yra ir kompiuteriai, planšetės, išmanieji telefonai, televizoriai plokščiais ekranais, dienos šviesos (fluorescencinės) ir LED taupiosios lemputės“, – aiškina dr. A. Alonderis.

Dr. A. Alonderis išskiria 6 svarbius aspektus, renkantis apšvietimo sprendimus:

1. Apšvietos lygis. Apšvieta matuojama liuksais (lx). Vienas liuksas yra lygus vieno liumeno šviesos srautui, krintančiam į vieno kvadratinio metro ploto paviršių, t.y. 1 lx = 1 lm / 1 kv. m. Liuksai rodo, kiek liumenų reikės norint apšviesti vieną kvadratinį metrą. Vertėtų atidžiai perskaityti užrašus ant lempučių pakuočių. Darbo vietoms reikia 500 lx, svetainei – maždaug 300 lx, bendram apšvietimui – apie 200 lx, pagalbinėms patalpoms – iki 75 lx. Visuomeninėse patalpose naudojama nuo 500 iki 1 000 lx šviesa. Natūralios saulės šviesa dieną siekia nuo 14 000 iki 15 000 lx (apniukusią dieną – iki 1750 lx). 2. Skaistis. Naujausi apšvietimo specialistų siūlymai yra matuoti ne apšvietos lygį, o skaistį (atspindėtą nuo paviršių šviesą), kuris charakterizuoja, kiek šviesi yra patalpa .3. Užuolaidos ir langai. Jie gali padėti reguliuoti dienos šviesą, ypač siekiant užkirsti kelią dienos šviesai ir pailginti miego laiką. Tuo tarpu dieną ryški šviesa leidžia geriau matyti ir teigiamai veikia nuotaiką. 4. Šviesos šaltinių įvairovė. Pageidautina, kad patalpoje būtų keli šviesos šaltiniai. Pakabinamos lempos puikiai tinka norint reguliuoti reikiamą krintančios šviesos kiekį. Reguliuojamas šviestuvo laido ar stovo ilgis leidžia valdyti šviesos intensyvumą. Per daug ar per mažai šviesos vargina akis ir gali sukelti diskomfortą – jaučiamas deginimas, peršėjimas akyse arba galvos skausmas. 5. Nepageidautinas šviesos poveikis. Sveiko asmens organizme melatoninas sintetinamas naktį (pikas – nuo pirmos iki trečios valandos), tuo tarpu dienos metu melatonino sintezė slopinama. Tyrimais įrodyta, kad melatoninas turi antioksidacinių savybių, turi poveikį imuniniam atsakui, įveikiant medžiagų apykaitos ligas. Paskelbti tyrimai rodo, kad šviesos poveikis naktį gali būti susijęs su padidėjusia krūties vėžio rizika, sukelti miego sutrikimus, virškinimo trakto, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus ir netgi afektinę būseną. 6. Per ryški ir netinkamu kampu sklindanti šviesa. Tokia šviesa taip pat gali varginti akis ir dėl to ilgainiui pabloginti regėjimą. Ryški šviesa ar šviesos terapijos lempos gali pakenkti asmenims, turintiems tam tikrų regėjimo sutrikimų, ar esant padidėjusiam odos jautrumui šviesai bei vartojant padidėjusį odos jautrumą šviesai galinčius sukelti medikamentus.

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė atkreipia dėmesį, kad rinkdamiesi pažangesnius apšvietimo sprendimus, sveikatai palankesnes ar energiją taupančias lemputes, turėtume nepamiršti, kaip saugiai atsisveikinti su senais šviestuvais ir dujošvytėmis lempomis. Daugelyje parduotuvių, bibliotekų, mokslo įstaigų yra konteineriai smulkiajai elektronikai, baterijoms ir dujošvytėms lempoms, o stambiagabaritę elektronikos įrangą EPA išveža nemokamai – tereikia užsiregistruoti organizacijos svetainėje www.epa.lt arba paskambinti telefonu 8 695 55 111. „Šviestuvai ir dujošvytės lempos yra sudėtingi gaminiai, kurie turėtų patekti į įgaliotų atliekų tvarkytojų rankas, nes kitu atveju jie gali virsti sveikatai ir aplinkai kenksmingais teršalais“,–tvirtina L. Jurevičienė.