Rašytoja I. Buivydaitė: šalia amžinųjų temų – kova su šiukšlėmis

Kaip žmonių santykius keičia technologijos? Ar jiems rūpi planetos ateitis ir ar tai atsispindi žinomų rašytojų kūriniuose? Nuolat skaitomiausių autorių sąrašuose savo vardą aptinkanti rašytoja Irena Buivydaitė išlieka ištikima tokiems amžiniesiems klausimams kaip santykiai tarp vyro ir moters, tėvų ir vaikų, senelių ir anūkų, draugų, bendradarbių. Vis dėlto, kurdama mūsų dienomis gyvenančius personažus, neišvengia ir atliekų bei aplinkosaugos temų.

Neįsivaizduoja gyvenimo be elektronikos

Šiemet skaitytojams pristatytas I. Buivydaitės romanas „Mėnesiena ir tu“ – keturioliktoji autorės išleista knyga, ir joje, kaip ir ankstesnėse, svarbiausia yra žmonių santykių tema. Be abejo, santykius vienaip ar kitaip veikia šių laikų technologijos, tačiau, pasak rašytojos, esmė lieka ta pati: atsispindi meilė, išdavystė, neištikimybė, kiti moraliniai klausimai, labai svarbūs visais laikais. Net ir technologijų veikiami, elektronikos apsupti žmonės yra jaučiantys, iš kitų žmonių tikrų jausmų laukiantys asmenys.

„Visi mano herojai naudojasi išmaniaisiais telefonais, kompiuteriais ir kitais prietaisais – o kaip šiais laikais be jų? Aš ir pati naudojuosi jais, turiu daug įvairių elektrinių prietaisų – elektrinę viryklę, plakiklį, mėsmalę, sumuštinių keptuvę, kurie labai palengvina buitį ir maisto gaminimą, be to, turiu skalbimo mašiną, indaplovę, dulkių siurblį, be kurių šiais laikais tikrai neįsivaizduoju gyvenimo. Neturiu kavos aparato, nes kava iš jo man neskani, mikrobangų krosnelę turiu, bet naudoju retai“, – sako rašytoja.

Dalis veikėjos palikimo – aplinkai tvarkyti

Šalies bibliotekose savo knygas nuolat pristatančiai (pastaruoju metu tai dažniausiai teko daryti nuotoliniu būdu) rašytojai yra žinoma, kad bibliotekininkai nėra abejingi aplinkosaugos temoms, nemažai bibliotekų dalyvauja ir Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projekte „Atsakingas skaitytojas“ – kviečia nešti į bibliotekas smulkiosios elektronikos atliekas, panaudotas baterijas, registruoti stambiąsias elektronikos atliekas nemokamam išvežimui. Kita vertus, per susitikimus su rašytoja skaitytojai aplinkosaugos klausimų ar globalių temų nekelia, nes šie klausimai nėra labai svarbūs I. Buivydaitės knygose.

„Gal šiek tiek atspindėtas aplinkos tvarkymas, šiukšlių rinkimas. Pavyzdžiui, mano romano „Ironiški stebuklai“ herojė, gavusi didelį palikimą, aukoja pinigų miesto savivaldybei, kad sutvarkytų mėgstamą alytiškių poilsio vietą prie Nemuno ir nuolat prižiūrėtų ten švarą, išvežtų šiukšles ir t. t. Romano „Tikros ir netikros seserys“ herojė dalyvauja universiteto organizuotoje  talkoje Kaune renkant šiukšles nuo Nemuno pakrančių“, – pastebi rašytoja.

I. Buivydaitė taip pat atkreipia dėmesį: jos žanras ne toks, kad į kūrinius sudėtų visas aktualijas. Jos manymu, aplinkosauga ar klimato kaita yra labiau eseistų ir publicistų duona. Savo naujai kuriamame romane ji vengia net ir COVID-19 ir karantino temų.

Tiki perdirbimo technologijų pažanga

Individualiame name gyvenanti rašytoja rūšiuoja atliekas, tam prie namų ji turi keturis konteinerius – vieną plastiko, popieriaus ir metalo pakuotėms, kitą – stiklo pakuotėms, taip pat atskirus konteinerius maisto ir mišrioms atliekoms. Šiems konteineriams netinkamos ar didžiosios atliekas išvežamos į specialiąsias aikšteles. Savęs ji nepavadintų kuo nors ypatinga, pavyzdine aplinkosaugininke, nors apie tai ir turi savo nuomonę.

„Manau, kad šiais laikais pakuotėms ir tarai naudojama per daug plastiko, kuris visai nebūtinas. Tikrai galima ir reikia mažinti jo kiekį. Nemėgstu vienkartinių indų ir stalo įrankių. Tikrai galėtume išsiversti be jų“, – sako I. Buivydaitė.

Kaip, jos nuomone, galėtų baigtis šios civilizacijos įprotis vartoti, paskui save paliekant nuteriotą planetą? Rašytoja nusiteikusi optimistiškai – jau dabar mato teigiamų poslinkių: pradėjus supirkti gėrimų stiklo ir plastiko tarą, buteliai, skardinės jau nebesimėto miškuose, parkuose, paežerėse ir kitose vietose, išdalinus konteinerius individualiems namams, jų gyventojai rūšiuoja atliekas.

„Tikiu, kad atsiras naujos technologijos, kurios leis perdirbti visas atliekas, o žmonės, ypač iš trečiųjų šalių, kurios, kaip teko matyti keliaujant, skęsta šiukšlėse, taps sąmoningesni ir vis daugiau rūšiuos, ir visi lietuviai, ypač jaunimas, pagaliau supras, jog tvarkytis ir saugoti gamtą reikia pradėti nuo savęs – pavyzdžiui, pastovyklavus gražiame gamtos kampelyje išsivežti savo šiukšles, užuot palikus, tikintis, kad kažkas kitas ateis ir surinks“, – sako I. Buivydaitė.

Skaitantiems žmonėms svarbi ir aplinka

„Rašytojai visais laikais buvo žmonės, kurių nuomonė svarbi visuomenei. Ten, kur yra knygų ir jos skaitomos, kur įsiklausoma į rašytojo žodį, galime tikėtis, kad bus atsakingai žiūrima į aplinką. Tai patvirtina ir nuo 2015 metų kartu su šalies bibliotekomis vykdomas mūsų organizacijos projektas „Atsakingas skaitytojas“, sėkmingai atlaikęs karantino iššūkius. Įvairių šalies bibliotekų darbuotojos labai daug prisidėjo, kad gyventume švariau ir kad kuo didesnis elektronikos atliekų kiekis patektų į įgaliotų tvarkytojų rankas bei kuo daugiau jų būtų nukreipta perdirbti“, – sako EPA projektų vadovė Laura Jurevičienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad projekto organizatoriai yra atidūs ir bibliotekų skaitytojų poreikiams. Daugiausia elektronikos atliekų ir panaudotų baterijų surinkusios projekto dalyvės projekto „Atsakingas skaitytojas“ konkurse apdovanojamos 500 Eur vertės skaitytojų mėgstamiausių knygų krepšeliais, o papildomai 12 aktyviausių bibliotekų įvertinamos specialiais prizais – dovanų čekiais.

EPA atstovė taip pat primena, kad smulkiosios elektronikos atliekoms, panaudotoms baterijoms ir dujošvytėms lempoms skirtus konteinerius galima rasti ne tik bibliotekose, bet ir šalies prekybos centruose. Užsiregistruoti nemokam elektronikos atliekų išvežimui galima ir www.epa.lt  svetainėje ar telefonu +370 695 55111.