Rūta Lukoševičiūtė–Daudienė: tvarumas prasideda nuo kasdienių įpročių, o ne vietos

Ar gyvenimas arčiau gamtos iš tiesų savaime paskatina mus gyventi tvariau? Kiauklių kaime, Širvintų rajone gyvenanti televizijos laidų prodiuserė, žurnalistė, dainų tekstų autorė Rūta Lukoševičiūtė–Daudienė teigia, kad svarbiausia yra ne vieta, o žmogaus įpročiai ir atsakomybė. Net ir gyvenant kaime, kur gamta yra visai šalia, būtina sąmoningai rinktis, kaip elgiamės su savo aplinka. Nors kai kurias atliekas, pavyzdžiui, maisto likučius, galima panaudoti praktiškai, tai nereiškia, kad viskas gali „sugrįžti“ į gamtą, ypač kalbant apie elektronikos atliekas.

Stalčiuose ne tik daiktai, bet ir neišspręsti sprendimai

Rūta atvirai pripažįsta, kad jos namuose yra ne vienas „garsusis stalčius“, kuriuose nugula seni telefonai, laidai, planšetės ir net nešiojamieji kompiuteriai. Nors šie įrenginiai jau seniai nebenaudojami ir, tikėtina, daugiau niekada nebus įjungti, atsisveikinti su jais nėra taip paprasta. Kaip ji pati sako, vis dar kirba mintis, kad kada nors bus peržiūrėtas jų turinys, galbūt ten slypi svarbi informacija ar prisiminimai. Vis dėlto tas „kada nors“ dažniausiai taip ir neateina, o įrenginiai lieka gulėti stalčiuose ar dėžėse.

Pašnekovė tvirtai laikosi nuostatos, kad daiktams visada pirmiausia reikia suteikti antrą šansą: „Visuomet taisyti! Ir tik tada, kai paaiškėja, kad daiktas nebepataisomas, tuomet su juo atsisveikinama pagal galiojančias taisykles.“ Ji taip pat pabrėžia dalijimosi svarbą šeimoje, jei kas nors įsigyja naują telefoną, senasis dažniausiai keliauja kitam šeimos nariui, taip tarsi sukdamas ratą. Vis dėlto dalis įrenginių taip ir nugula stalčiuose, dažniausiai jau sugedę ar nebetinkami naudoti, o jų atsisveikinti neskubama dėl juose likusių duomenų. Kalbėdama apie rūšiavimą, Rūta neslepia savo griežtos pozicijos: „Gal atrodys keistai ir pernelyg jau teisingai, bet aš sau gyvenime neleisčiau nerūšiuoti ar neatsakingai išmesti atliekų.“ Ji pasakoja, kad rūšiavimas yra kasdienė jos gyvenimo dalis.

Technologijų amžius: kaip neprarasti saiko

TV prodiuserė Rūta atvirai kalba apie šiuolaikinį gyvenimą, kuriame technologijos užima svarbią, bet kartu ir iššūkių keliančią vietą. Ji pripažįsta, kad jos kasdienybė neatsiejama nuo ekranų, nes darbas televizijoje natūraliai vyksta skaitmeninėje erdvėje. Vis dėlto, nors technologijos suteikia daug galimybių ir palengvina darbą, Rūta pabrėžia saiko svarbą. Kaip ji pati sako, „čia kol kas kova, kur nugalėtojo nėra“, apibūdindama nuolatinį balansavimą tarp realaus ir skaitmeninio pasaulio. Anot jos, vienintelė išeitis, tai laikytis aiškios taisyklės nepirkti daugiau technologijų, nei iš tikrųjų reikia, taip išvengiant pertekliaus. „Mūsų gyvenimas beveik visas ekrane, tai telefone, tai prie TV ekranų, tai kompiuteryje ar planšetėje, ar net išmaniajame laikrodyje“, – teigia ji. Dėl šios priežasties, jos manymu, būti visiškai „žaliam“ laiko naudojimo prasme tampa sudėtinga. Vis dėlto ji įsitikinusi, kad technologijos nėra neigiamas dalykas. Rūta pabrėžia, kad sąmoningas jų naudojimas ir gebėjimas nusibrėžti ribas leidžia išlaikyti sveiką santykį su skaitmeniniu pasauliu.

Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė

Rūta pabrėžia, kad elektronikos rūšiavimas šiandien turėtų tapti tokiu pat įpročiu kaip plastiko ar popieriaus atskyrimas, nes nuo to priklauso ne tik aplinkos švara, bet ir žmonių saugumas. „Kaip įpratome atskirti metalą, plastiką, kartoną ir popierių, taip tą turime daryti ir su elektronika“, – sako ji, atkreipdama dėmesį, kad netinkamai išmestos elektronikos atliekos gali būti pavojingos. Ji primena, jog būtent dėl jų dažnai kyla gaisrai atliekų vežėjų transporte ar rūšiavimo centruose, todėl, anot jos, rūšiuoti ne tik reikia, bet ir būtina, nes elektronikos atliekos gali sukelti realią grėsmę žmogaus gyvybei. Kalbėdama apie pirmą žingsnį, Rūta siūlo pradėti paprastai ir be didelio spaudimo, tvarkyti po vieną kambarį ar patalpą kas dieną, ir peržvelgti, kokie elektronikos prietaisai tik užima vietą. Tokiu būdu, anot jos, galima palaipsniui susitvarkyti namus ir kartu prisidėti prie saugesnės aplinkos kūrimo. Rūtos žinutė aiški, net ir nedideli, bet nuoseklūs veiksmai kasdien gali turėti realų poveikį tiek mūsų gyvenimo kokybei, tiek aplinkos saugumui.

Jūsų seni įrenginiai gali kelti riziką: ekspertas įspėja, ką būtina padaryti

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas atkreipia dėmesį, kad viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės neskuba atsisveikinti su senais telefonais, kompiuteriais ar planšetėmis, yra juose likęs turinys – nuotraukos, dokumentai ar kita svarbi informacija. Anot jo, būtent tai tampa savotišku „stabdžiu“, tačiau šią problemą galima išspręsti skyrus laiko svarbių duomenų perkėlimui ir jų saugiam išsaugojimui.

Jis pabrėžia, kad ne mažiau svarbu po to tinkamai pasirūpinti ir duomenų pašalinimu iš paties įrenginio. „Didžiausia klaida manyti, kad paprastas failų ištrynimas ar gamyklinių nustatymų atstatymas reiškia negrįžtamą duomenų sunaikinimą, nes dažnai pašalinama tik matoma informacija, o asmeniniai duomenys gali būti atkurti. Todėl prieš perduodant įrenginį būtina atlikti saugų duomenų ištrynimą naudojant tam skirtas priemones, atsijungti nuo visų paskyrų, pašalinti įrenginį iš susietų paskyrų sąrašų, išimti SIM ir atminties korteles, o jei įrenginys buvo naudotas darbo reikmėms, įsitikinti, kad jame neliko tarnybinės informacijos ar prieigų prie vidinių sistemų“, – pastebi L. Ivanauskas.

EPA vadovas teigia, kad nebenaudojama ar sugedusi elektronika ilgainiui tampa atlieka ir gali kelti ne tik duomenų saugumo, bet ir aplinkosaugines bei saugumo rizikas. Pavyzdžiui, įrenginiuose esančios ličio baterijos gali būti pavojingos, jei jos laikomos netinkamomis sąlygomis ar pažeidžiamos, jos gali perkaisti, užsidegti ar išskirti kenksmingas medžiagas. Todėl tinkamai atsisveikinus su sena elektronika, ji gali būti saugiai perdirbta ir panaudota naujų įrenginių gamyboje, taip prisidedant prie žiedinės ekonomikos ir atsakingo išteklių naudojimo.

Linas Ivanauskas taip pat primena, kad specialiuosius konteinerius smulkiosios elektronikos, baterijų, akumuliatorių ir dujošvyčių lempų atliekoms galima rasti daugelyje šalies prekybos centrų, bibliotekose, įvairiose kitose kultūros ir švietimo, administracinėse įstaigose. Tuo tarpu stambiagabarites elektronikos atliekas EPA komanda iš namų išneša ir išveža nemokamai, tereikia paskambinti tel. +370 695 55111 arba registruotis svetainėje.