Naujos kartos dujošvytės buitinės lempos perdega nedažnai, tačiau ir jos nėra amžinos. Neretai nebetinkamų lempučių namuose daugėja, jos laikomos kur nors specialioje dėžutėje, trūksta žinių, kur reikėtų jas išmesti. Dar blogiau, jei tokios lempos išmetamos į bendrųjų buitinių atliekų ar stiklo konteinerius. Deja, tai labai prasta ir neatsakinga praktika. Tad derėtų prisiminti, kur priduoti naudotas lempas, kad tai būtų saugu ir netgi naudinga.
Lietuvoje dujošvyčių lempų atliekoms yra skirti specialūs konteineriai, kuriuos galima rasti prekybos centruose ir įvairiose įstaigose.
Senų dujošvyčių lempų atliekų mesti į stiklo atliekų konteinerius negalima.
- Dėmesio – kenksmingos medžiagos. Senos dujošvyčių lempos dažnai yra pagamintos su kenksmingomis medžiagomis, tokiomis kaip gyvsidabris. Gyvsidabris yra toksiškas ir gali daryti žalingą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai, jei netinkamai šalinamas, patenka į sąvartynus arba išmetamas į aplinką.
- Perdirbimo problemos ir galimybės. Dujošvytės lempos turi specialius komponentus, kurie negalėtų būti perdirbami taip, kaip stiklo pakuotės ar duženos. Tuo tarpu atsidūrusios specialiuosiuose konteineriuose lempų atliekos gali būti naudingai perdirbtos, iš jų išgaunant naudingas medžiagas.
Šalinant senas dujošvyčių lempas, svarbu neapsigauti ir prisiimti atsakomybę už galimas pasekmes, pasirūpinti aplinkos ir savo sveikatos apsauga. Perdirbimas padeda sumažinti atliekų kiekį, kuris baigtųsi aplinkos teršimu. Vietoje to senos lempos gali būti paverstos į naudingas žaliavas ir vėl panaudotos gamybos procesuose.
Perdirbimas leidžia išlaikyti ir panaudoti esamas gamtos išteklius. Senų lempų perdirbimo procese dauguma jų medžiagų gali būti išgautos ir perdirbtos, o tai leidžia išvengti naujų išteklių išgavybos. Perdirbimo procese, atsižvelgiant į naudojamas technologijas, senų lempų iš jų gali būti išgautas stiklas, plastikas, metalai ir elektronikos komponentai.