Technologijų valanda: ar pasiruošę susimokėti privatumu, santaupomis ir verslu?

Ekonomikos nuosmukis turi tiesioginės įtakos nusikalstamos ekonomikos sektoriui. Galime apie tai kalbėti iš patirties pozicijų. Tyrėjai, aiškinęsi kibernetinių nusikaltimų ir 2007–2008 metų pasaulinės finansinės krizės sąsajas, nustatė: akcijų rinkoms kritus nuo –0,5 iki –5,5%, dienos kibernetinių grėsmių skaičius išaugdavo 50%. Šie rodikliai pasirodė susieti daug labiau, nei manyta anksčiau. Todėl turėtume neabejoti: scenarijus pasikartos, ir tik priemonės bus gerokai išmanesnės.

Nusikalstamos organizacijos krizės laikotarpiais nesnaudžia: nieko nelaukdamos imasi priemonių maksimaliam pelnui uždirbti. IT ekspertai atkreipia dėmesį, kad ir šios pandemijos laikotarpiu kibernetiniai nusikaltėliai išnaudoja žmonių nesaugumo jauseną, siekį gauti paramą ar daugiau informacijos. Piktnaudžiaujant žmonių dėmesiu koronavirusui, siuntinėjami laiškai, susiję su COVID-19 temomis, naudojami suklastoti žinomi prekių ženklai, pavyzdžiui „Microsoft. Vienais atvejais pinigai ir duomenys išviliojami tiesiogiai, kitais – įdiegiant kenkėjišką programinę įrangą. IT saugumo specialistai perspėja, kad tokios nusikalstamos veiklos mastai tik augs.

Negana to, praėjus pasaulį sukrėtusiai 2007–2008 metų bangai, buvo paneigtas mitas, kad už nusikalstamas finansines operacijas krizės metu atsakomybės išvengs bankininkai – dešimtys jų atsidūrė už grotų, daugiausia dėl nelegalių veiksmų, panaudojant valstybės paramos paketus. Ar šiandien, tarsi paguodos žodžius girdėdami apie valstybės paramą, galėtume būti tikri, kad technologinių galimybių išmanymas ar net tam tikri talentai netaps paskata pasinaudoti suirute ir paramos pinigais? Juk vos tik JAV buvo priimtas vyriausybės pagalbos įstatymas, buvo fiksuota daugybė sukčiavimo atvejų.

Atakavo ryšio ir paslaugų įmones

Šį pavasarį ūmai išsiplėtusi nuotolinio darbo, mokymosi, prekybos ir paslaugų rinka privertė mus kalbėti apie iki tol per menkai išnaudotą technologijų potencialą. Šiandien IT yra viena demokratiškiausių ir prieinamiausių gyvenimo sričių: norint naudotis internetu nebereikia nei daug lėšų, nei išsilavinimo. Būtent tai ir buvo prielaida valstybiniu mastu svarstyti idėją apie visuotinę piliečių kontrolę mobiliaisiais telefonais pandemijos metu – tai atskleidė ir valdžios požiūrį į žmones, kad neva be telefonų jie dabar – nė žingsnio ir kad telefonas dabar kiekvienam tapo svarbesnis už tapatybės kortelę.

Tik per plauką nebuvo priimtos Susisiekimo ministerijos (SM) inicijuotos pataisos, kurios būtų įpareigojusios mobiliojo ryšio operatorius ekstremalios situacijos ar karantino metu teikti duomenis apie asmenų buvimo vietą. Beje, diskusija dėl šių pataisų liepsnojo beveik tuo pačiu metu, kai „Telia“ paskelbė apie prieš ją nukreiptą kibernetinę ataką, dėl kurios sutriko dalis mokėjimų paslaugas teikiančios bendrovės „Paysera“ funkcijų.

Svarstant SM pataisų projektą, daugiausia kalbėta apie žmogaus teises ir asmeninių duomenų apsaugą, tačiau niekas nebeprisiminė apie kelias dienas strigusią „Omni ID“ sistemą ar „Telia“ krizę dėl kibernetinės atakos, juo labiau – apie neeilinį 2019 m. incidentą „Kauno vandenyse“. Pastaruoju atveju kilo rizika, kad bus sutrikdyta vandens tiekimo paslauga gyventojams. Ir nors kibernetinis incidentas buvo suvaldytas, tačiau išsakytas nerimas, kad technologinius tinklus valdantys subjektai Lietuvoje yra kibernetinių incidentų taikiniai.

Naujos pandemijos simptomai?

Šiandien kaip viena iš pažeidžiamų sričių įvardijami sveikatos paslaugų ir prekybos sektoriai. Užtenka prisiminti Čekijos atvejį, kai kibernetinis išpuolis sustabdė visas skubias operacijas ir nukreipė kritinius pacientus į itin apkrautą ligoninę, kovojančią su COVID-19. Simptomiškas, perspėjantis yra ir Vokietijoje maisto pristatymo įmonės atvejis: ir ji, kaip ir „Telia“ tapo DDoS (angl. distributed denial of service) taikiniu. Dėmesio reikalautų ir konferencinių pokalbių platformos „Zoom“ skandalas, karantino metu išaiškėjus keletui opių programinės įrangos saugumo spragų. Ar neturėtume visų šių ženklų laikyti naujos ir ne mažiau pavojingos pandemijos pirmaisiais simptomais?

Pasaulio problemų ekspertai didžiausias dabartinio pasaulio rizikas įvardija šiuo trejetu: klimato kaita, pandemijos, kibernetiniai išpuoliai. Apie klimato kaitą ir prieš ją nukreiptas priemones, įskaitant Europos „žaliąjį kursą“ kalbėjome pernai. Šiemet patyrėme, kas tai yra pandemija. Jai nebuvome pasiruošę. Ar nenutiks mūsų nepasiruošusių dar vienas „netikėtumas“? Ekspertai sako, kad šalia Bendrojo duomenų apsaugos įstatymo turėtų rastis ir kiti panašūs, o kompiuterinio raštingumo programose privalu stiprinti saugumo edukaciją.

Būkime atviri: kartu su visa ekonomika tapome priklausomi nuo technologijų: net žemdirbiai laukuose nebeapsieina be palydovinio ryšio. Ieškodami informacijos patikime savo duomenis dirbtiniam intelektui paieškų sistemų ar socialinių tinklų pavidalais. Bet ar esame pasiruošę už visa tai susimokėti saugumu, privatumu, gyvenimo santaupomis ar verslu?