Atvėsus orui šilčiau rengiamės, rečiau varstome langus, o prastėjančią savijautą, blogą nuotaiką ar mieguistumą aiškiname šilumos, saulės trūkumu. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad visų panašių bėdų priežastis gali būti ne kas kita, o prastas patalpų vėdinimas. Be to, jei blogai vėdiname namus, galime pakenkti ne tik sau, bet ir pastatui.

 

Gali skaudėti galvą, apimti mieguistumas

„Nevėdinamose patalpose pasikeičia deguonies ir anglies dioksido koncentracija, tai sukelia galvos skausmus, mieguistumą, blogą savijautą. Be to, pradeda daugintis įvairios bakterijos ir virusai. Esant sausesniam patalpų orui išsausėja nosies gleivinė, ji netenka apsauginio savo sluoksnio, dėl to virusams ar bakterijoms yra lengviau patekti į žmogaus organizmą. Būtent dėl šios priežasties žmonės dažniau serga peršalimo ligomis šaltuoju metu sezonu. Kita vertus, šilta ir drėgna aplinka yra pati geriausia veistis įvairiems mikroorganizmams, kuriuos įkvepia žmogus. Namuose pradeda veistis pelėsis, o tai turi tikrai žalingą poveikį sveikatai“, – aiškina

AND klinikoje dirbanti gydytoja otorinolaringologė Inga Tamošaitienė.

Pasak jos, nuolat būdamas nevėdinamose patalpose žmogus pradeda sirgti įvairiomis bakterinėmis ir virusinėmis ligomis. Todėl patalpas būtina vėdinti kasdien ir paprasčiausias būdas būtų plačiai atidarytas langas. Rekuperacinės sistemos turėtų būti gana galingos, kad įstengtų ištraukti pakankamą oro kiekį ir pakeisti jį išvalytu oru.

Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad pasirenkant vėdinimo būdą reikėtų atsižvelgti į patalpos vietą: jei ji yra šalia judrios gatvės ar kitų taršos šaltinių, tai natūralus vėdinimo būdas nebūtų pats geriausias sprendimas.

 

Prastai vėdindami namus juos gadiname

Bendrovės „Pastatų sistemos“ projektų vadovas Vitalijus Skritas pataria nepamiršti, kad prastas patalpų vėdinimas lemia ne tik žmonių sveikatos problemas, bet ir kenkia pastatui – ypač tada, kad ima augti pelėsis. Patalpų drėgnumas ir garų kondensacija ant langų ir sienų gali sukelti struktūrinius pažeidimus ir paversti pastatą neveiksmingu. Be to, nevėdinamos patalpos gali užsiteršti taip, kad pradėti skleisti blogą kvapą, o tai gali būti nepatogu ir neestetiška.

 

Įmonės atstovas įvardija įvairias vėdinimo alternatyvas, jų privalumus ir trūkumus:

• Natūralus vėdinimas. Privalumai: nemokamas, aplinkai draugiškas, nereikia elektros energijos, paprastai tylus. Trūkumai: veiksmingas tik tais atvejais, kai yra pakankamai natūralių oro srautų, be to, negalima kontroliuoti oro srautų greičio ar krypties.
• Mechaninis vėdinimas. Privalumai: kontroliuojamas ir efektyvus, gali būti naudojamas bet kokiu metų laiku, ypač tinka uždarose patalpose. Trūkumai: reikalinga elektros energija, gali sukelti triukšmą, be to, tenka įvertinti pradinio įrengimo ir priežiūros išlaidas.
• Rekuperacinė ventiliacija (vėdinimas su šilumos atgavimo sistema). Efektyviai išlaiko nustatytą temperatūrą ir oro drėgmę, sumažina šildymo / aušinimo energijos sąnaudas, gerina oro kokybę. Trūkumai: didesnės išlaidos pradiniam įrengimui, reikalauja reguliarios priežiūros.
• Oro kondicionieriai. Privalumai: gali šildyti, aušinti ir valyti orą, tinka naudoti visais metų laikais. Trūkumai: didelės energijos sąnaudos, gali sausinti orą, prasčiau valo orą, palyginti su kai kuriais kitais vėdinimo būdais.
• Elektroniniai oro valymo prietaisai. Privalumai: gali išvalyti iš oro dulkes, bakterijas ir kitus teršalus. Trūkumai: ne visada efektyvūs prieš mikroskopinius teršalus, gali reikėti reguliaraus filtrų keitimo.

 

Šiuolaikinės technologijos padeda gyventi sveikiau ir patogiau

Pasak V. Skrito, šiuolaikinės vėdinimo technologijos gali būti naudingos įvairiais aspektais. Pavyzdžiui, šilumos atgavimo sistemos leidžia išnaudoti išmetamo oro šilumą, kad būtų šildomas grynas oro srautas, kuris patenka į patalpas, tai mažina šildymo sąnaudas. Jų efektyvumas matuojamas pagal šilumos atgavimo koeficientą arba šilumos atgavimo veiksmingumo rodiklį. Šiuolaikinės ventiliacijos sistemos gali turėti pažangius reguliavimo mechanizmus, kurie prisitaiko prie oro srauto poreikių. Tai irgi padeda sumažinti energijos sąnaudas, nes sistema dirba tik tada, kai to reikia.

Moderniose ventiliacijos sistemose dažnai įdiegiami aukštos kokybės oro valymo filtrai, kurie iš oro išvalo dulkes, bakterijas, alergenus ir kitus teršalus. Efektyvumas gali būti matuojamas pagal valymo efektyvumo lygį ir filtrų keitimo dažnumą. Tokios ventiliacijos sistemos gali būti susijusios su namų automatizavimo sistemomis, leidžiančiomis vartotojui lengvai valdyti ir stebėti vėdinimo proceso efektyvumą. Jose taip pat gali būti įdiegta stebėjimo sistema, nuolat matuojanti oro kokybę ir vėdinimo efektyvumą, padėdamos sistemai automatiškai prisitaikyti prie aplinkos sąlygų.

Kokį optimalų sprendimą galėtume pritaikyti patalpoms, kurios neturi vėdinimo sistemos, bet kapitališkai jų remontuoti nesiruošiama?

Specialistai pirmiausia pataria reguliariai atidarinėti langus – reikėtų atidaryti langus bent kelias minutes per dieną. Jei yra galimybė, derėtų įsigyti keletą elektrinių ventiliatorių ir juos naudoti, kad paskatintume oro cirkuliaciją. Tai gali padėti pasiekti geresnį oro mišinį patalpose. Kita išeitis – įsirengti orlaidžių ar langų vėdinimo įtaisus, kurie leistų dalinai atidaryti langą ir išlaikyti saugumą. Patartina įsigyti kokybiškus oro valymo filtrus, kad būtų sumažintas dulkių, alergenų ir kitos taršos lygis patalpose.

Oro drėkinimo prietaisai irgi gali pagerinti oro kokybę ir komfortą, ypač žiemą, kai dėl šildymo oras tampa per sausas. Norėdami būti tikri dėl oro kokybės, ją galėtume matuoti tam skirtais prietaisais – pagal aplinkybes galėtumėte taikyti priemones oro kokybei pagerinti.

 

Elektronikos atliekoms – atskira surinkimo sistema

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė pastebi, kad kartais įvairiems oro vėdinimo, šildymo ar oro kokybės kontrolės prietaisams sugedus ir nutarus, jog taisyti nebeapsimoka, žmonės ne visada žino, kur juos šalinti.

„Kaip rodo mūsų asociacijos inicijuojami tyrimai, dalis gyventojų neidentifikuoja, jog tai yra elektronikos prietaisai, vietoje to bando įvertinti, iš ko jie pagaminti, kokios medžiagos – plastiko ar metalo juose daugiau. Iš tiesų visi prietaisai, kuriems reikalinga elektros energija, kurie turi elektros šakutę ar veikia su baterijomis, priskiriami elektronikos kategorijai, ir, jei nutarėme šalinti, tai yra elektronikos atliekos. Jos yra surenkamos per elektronikos atliekų surinkimo tinklus, joms yra skirti specialūs konteineriai prekybos centruose ar šalia jų, taip pat ir stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse“, – aiškina L. Jurevičienė.

EPA atstovė taip pat primena apie galimybę stambiagabaritės elektronikos atliekas atiduoti neišeinant iš namų. Tam yra speciali nemokamas išnešimo ir išvežimo paslaugas teikianti komanda, tereikia paskambinti tel. +370 695 55111 arba registruotis www.epa.lt svetainėje.