A. ir R. Gataveckai: esame ant aplinkosaugos bangos

Unikalia, daug kantrybės reikalaujančia tapybos technika garsėjantys dailininkai broliai Algirdas ir Remigijus Gataveckai stebi šalyje kylančią aplinkosaugos bangą. Ne tik žiūri iš šalies, bet ir patys prisideda, savo bičiuliams aiškindami, kodėl svarbu rūšiuoti atliekas arba kodėl į buitinėms atliekoms skirtas šiukšliadėžes negalima mesti panaudotų baterijų. Jie taip pat įvardija šių dienų jauniems žmonėms būdingą bruožą: įpratę daug ką gauti lengvai, jie norėtų lengvai atsikratyti elektronikos atliekomis.

Jaunimo pamokos vyresniajai kartai

„Kai tik atsirado rūšiuotoms atliekoms skirti konteineriai, paaiškėjo, kad dauguma žmonių yra linkę rūšiuoti atliekas ir jie noriai tai daro. Žinoma, yra žmonių, kurie neturi įgūdžių arba nežino, kaip tai daryti, todėl labai svarbu pasitelkti tinkamas edukacijos priemones, kad kiekvienas, dar būdamas mažas vaikas, žinotų, kodėl svarbu rūšiuoti ir kad neatsakingas elgesys gali labai neigiamai paveikti visos planetos ateitį. Pastaruoju metu esame ant aplinkosaugos bangos – daugelį įkvėpė ir moksleivė Greta Thunberg iš Švedijos. Ji parodė, kad kartais ir jaunimas gali pamokyti vyresniąją kartą“, – sako dailininkas A. Gataveckas.

Jis taip pažymi, kad Greta iš Švedijos priklauso jaunajai kartai, kurios didžioji dalis įpratusi daug ką gauti lengvai. Dėl to šie jauni žmonės norėtų kuo lengviau ir greičiau atsikratyti visomis atliekomis, įskaitant ir nebetinkama naudoti, sugedusia elektronika ar baterijomis. R. Gataveckas atkreipia dėmesį, kad kai kurias atliekas lengvai išmesti mūsų šalyje nėra labai paprasta – reikia sukti galvą, ieškoti, klaidžioti.

„Rūšiuotų atliekų surinkimą reikėtų organizuoti taip, kad žmonėms nereikėtų galvoti, kur ką išmesti. Nes dabar kai kuriems žmonėms patogiausia viską mesti į bendrą šiukšliadėžę“, – sako Remigijus.

Apsieitų be šaldytuvo

Kruopštaus ir ilgo rankų darbo reikalaujančią techniką pasirinkę Gataveckai nespjauna į šiuolaikinę namų elektroniką, kuri palengvina buitį. Abiejų namuose yra viskas, ką esame įpratę matyti daugelyje šeimų – nuo šaldytuvo iki elektrinio virdulio. Šeimą sukūrusio Remigijaus namuose papildomai dar yra ir indaplovė. Tiesa, Algirdas sako, kad puikiai apsieitų be šaldytuvo, kuris nuolat stovi pustuštis, bet be mobiliojo telefono jau būtų sunku.

Broliai taip pat pripažįsta, kad rūšiavimui skirtų atliekų konteinerių vietose vis dar tenka matyti nemalonių vaizdų – į bendrųjų atliekų konteinerius išmestas panaudotas baterijas, kompiuterių dalis, šalia konteinerių paliekamus sulūžusius dulkių siurblius ar kitą elektronikos įrangą. Progai pasitaikius apie atliekų rūšiavimą jie kalbasi su savo jaunesniais draugais ar globos namų auklėtiniais.

„Nors ir kalbi, bet kartais vis tiek matai, kaip baterijas meta į šiukšliadėžę. Tada sakai: nueik į artimiausią parduotuvę, ten yra konteineris baterijoms išmesti. Nebandau pasakyti, kad jis blogai tai daro, tiesiog pasiūlau išmesti kitoje vietoje. Tada žmogus supranta, kad yra speciali dėžė. Be to, man patinka, kai kas nors užduoda klausimą: kodėl negalėjau išmesti į šiukšliadėžę? Tada yra proga paaiškinti apie saugų ir atsakingą rūšiavimą“, – sako A. Gataveckas.

Valiai ugdyti – ilgos distancijos

Broliai Gataveckai pastebi, kad „greitai ir lengvai“ samprata palietė ir jaunų žmonių požiūrį į kūrybą. Nėra labai daug jaunuolių, kurie, kaip Algirdas ir Remigijus, kurtų paveikslus, kurių kiekvienam prireikia metus trunkančio intensyvaus darbo.

„Masinis vaizdinių tiražavimas, pasitelkus informacines technologijas, ne tik suteikia galimybę pasisemti naujų idėjų ar originaliai jungti idėjas, bet ir tam tikra prasme padaro meškos paslaugą. Viską lengvai gaudami žmonės ir gaminti nori viską kuo paprasčiau ir lengviau, jie nebenori gaišti laiko dalykams, kurie reikalauja valios, kantrybės, kokie, pavyzdžiui, yra ilgo maratono tapyba ar piešimas. Tokie žmonės labiau linksta į skaitmeninę kūrybą. Tai nėra blogai, nes suteikia naujų kūrybos galimybių. Tačiau pastebime, kad nemažai daliai šiuolaikinių jaunų žmonių pritrūksta valios ką nors padaryti iki galo“, – aiškina A. Gataveckas.

Broliai Gataveckai taip pat atkreipia dėmesį, kad valią treniruoti kaip tik ir padeda užsibrėžti tikslai, kuriems pasiekti reikalinga vadinamoji maratoninė praktika: ar tai būtų bėgimas, ar ilgai trunkantis piešimas, tapymas, ar mozaikos dėliojimas iš akmenukų. „Turiu vieną mokinę, kuri pusę metų ar daugiau piešia su manimi vieną figūrą. Tai, mano manymu, yra daug. Kartais žmonės sako, kad jau baikime, bet aš kažkaip moku įtikinti tęsti darbą. Juk šiais laikais kokybiškas rankų darbas yra retenybė, o ir žmonės jau pradeda vertinti, tai jiems daro įspūdį, ir, manau, technologijos tokių dalykų neišstums. Rankdarbiai dabar tampa prabangos preke“, – aiškina A. Gataveckas.

Atliekos tampa žaliavomis

„Paskutinėmis lapkričio dienomis Europoje organizuojamą atliekų mažinimo savaitę verta prisiminti ir kalbėti apie visus atliekų mažinimo būdus: atsakingą vartojimą, daiktų taisymą, senesnių daiktų perdavimą į antrinę rinką. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, kad saugiai atsisveikindami su elektronikos atliekomis, perduodami jas į įgaliotų tvarkytojų rankas, šias atliekas paverčiame svarbiomis žaliavomis. Vieni tokių yra retieji metalai, kurių ištekliai pasaulyje sparčiai senka“, – sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė.