Klimato iššūkiai: ES siekiai ambicingi, prie klimato apsaugos prisidės ir Kinija
Europoje aktyviai kalbama apie klimato neutralumo įgyvendinimą iki 2050 m., prie Europos žaliojo kurso prisideda ir nutarimas nuo 2021 m. ES rinkoje užtikrinti tik tvarius elektronikos prietaisus. Siekiama įpareigoti gamintojus specialiai netrumpinti įrenginio naudojimo ciklo, suvienodinti kroviklius, kaip įmanoma palengvinti prietaisų taisymo sąlygas. Apie neutralumą klimatui iki 2060 m. prakalbo ir Kinija. Europos Parlamento nariai taip pat aktyviai kelia klausimus, susijusius su skaitmenizacijos iššūkiais: dirbtiniu intelektu, duomenų apsauga.
Greta rūšiavimo svarbu tampa taisyti
Europos Parlamento (EP) Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto priimtoje rezoliucijoje raginama užtikrinti tvaresnę daiktų gamybą. Tikslas – kad ES rinkoje būtų prieinami tik tvarūs produktai: ilgai naudojami, lengvai remontuojami ir perdirbami, juos gaminant panaudota kaip įmanoma daugiau perdirbtų medžiagų. Europarlamentarai taip pat prašo įpareigoti gamintojus suvienodinti kroviklius. Siekiama, kad nuo 2021 m. gamintojai visoje Europoje pagerintų tokių prietaisų, kaip skalbimo mašinos, šaldytuvai, indaplovės, elektriniai varikliai, šviesos šaltiniai, LED ekranai, naudojimo ciklą ir palengvintų galimybę juos taisyti. Europos Aplinkos Biuro skaičiavimai rodo, kad vieneriais metais ilgesnis skalbimo mašinų naudojimo ciklas Europoje turėtų panašią įtaką aplinkai, kaip 133 tūkst. automobilių su vidaus degimo varikliais atsisakymas. Nešiojamiesiems kompiuteriams, išmaniesiems telefonams bei kitiems smulkiems elektronikos prietaisams naujos taisyklės kol kas negalios.
https://www.dw.com/en/the-eu-declares-war-on-e-waste/a-51108790
Kinija prakalbo apie ilgalaikius klimato kaitos planus
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas kalbėdamas su JT Generaline asamblėja Niujorke pažadėjo, kad Kinija iki 2030 m. pasieks oro taršos piką, o iki 2060 m. ketina tapti neutralia klimatui valstybe. Žinant, jog Kinija išmeta apie 28 proc. visų pasaulio teršalų, pareiškimas apie šalies planus tapti neutralia klimatui yra itin reikšmingas. Juolab kad iki šiol šalies vadovas vengė įsipareigojimų siekti ilgalaikių tikslų mažinant klimato kaitą. JK mokslinių tyrimų centro „Energy and Climate Inteligence Unit“ direktorius Richardas Blackas atkreipia dėmesį, kad Kinija yra ne tik didžiausia pasaulyje teršėja, bet ir didžiausia rinka, todėl jos sprendimai vaidina svarbų vaidmenį formuojant likusio pasaulio pažangą atsisakant iškastinio kuro.
https://www.bbc.com/news/science-environment-54256826
Ambicingi ES klimato apsaugos tikslai ir investicijos į tvarumą
ES lyderiai ambicingus klimato apsaugos tikslus 2030 metams spręs viršūnių susitikime gruodį. Pagal Paryžiaus klimato susitarimo įsipareigojimus ES yra pažadėjusi iki 2050 m. tapti neutrali klimato kaitos atžvilgiu. Dabartinis tarpinis tikslas iki 2030 m. sumažinti taršą anglies dvideginiu 40 proc. atrodo nepakankamas, todėl Europos komisija siūlo 55 proc. mažinimą, o Europos Parlamentas – 60 proc. Kelios Rytų Europos šalys, tarp jų Lenkija, Čekija, Bulgarija yra stipriai priklausomos nuo anglių, todėl šiems tikslams nepritaria.
Europos Parlamentas taip pat priėmė rezoliuciją, ragindamas ES investicijomis skatinti aplinką tausojančią ekonomiką, mažinti ekonominius ir aplinkosauginius valstybių skirtumus, taip pat didinti ES įmonių konkurencingumą sukuriant tvarių aukštos kvalifikacijos darbo vietų.
Rūpestis dirbtiniu intelektu ir duomenų apsauga
Skaitmenizacijos amžiaus iššūkiai labiausiai išryškėjo pandemijos ir ypač karantino laikotarpiu. Dėl to Europos Parlamento nariai pateikė pasiūlymus dėl dirbtinio intelekto reguliavimo. Be to, buvo atkreiptas dėmesys į privatumą ir duomenų apsaugą, naudojant specialias COVID-19 sekimo programėles, pateikta idėjų, kaip kovoti su žalingu ir neteisėtu turiniu internete.